Dizofrenija kas tai yra

Tai labai asmenybës sutrikimas, kurio atsiradimas priklauso nuo daugelio visuomenës ir genetiniø veiksniø. Vienas ið daþniausiø vyrø psichikos pokyèiø yra ðizofrenija.

Bet kà rodo ði psichikos liga? Ar tai tikrai pavojinga?Nuo pat pradþiø ðizofrenija yra psichikos sutrikimø rûðis. Sergantis darbuotojas turi problemø su savimi, jis suvokia pasaulá visiðkai kitaip nei jaunas þmogus. Tokiame asmenyje yra problemø, susijusiø su konkreèiu mûsø valios pateikimu ir jame yra, nesuprantamas gali bûti ir jo naudojimo tikslas. Paprastai ðizofrenija veikia jaunus þmones, brendimà arba ankstyvo amþiaus ar maþdaug 20–26 metø amþiaus. Ði psichinë liga yra sudëtinga nustatyti. Jis pasirodo palaipsniui ir ilgà laikà, taèiau yra atvejø, nes jos simptomai staiga skiriami kasdien. Nepaisant to, ar ðizofrenija bus palaipsniui palaikoma, ar staiga pasirodys, jos aktyvacijà sukelia stiprus iðlikimas, kurá sukelia iðorinis veiksnys arba liga.

Ðiuolaikinë medicina kovoje su ðizofrenijaÐiuo metu medicina neþino tiksliø ðizofrenijos prieþasèiø. Taèiau mokslininkai sutelkë dëmesá á genetinius veiksnius, ypaè á DNR kodo þalos tipà. Ðizofrenikø akivaizdþiai matomi simptomai yra nuolatinis nuovargis, apatija, apgaulë, klausos balsai, vienatvë ir tuðtuma, taip pat tendencijos ir haliucinacijos sutrikimai. Jei pastebësite bet kurá ið pirmiau minëtø simptomø savo ar savo brangiame, jums reikës praneðti psichiatrui. Gavæ profesionalià informacijà ir (jei reikia, bus skatinamas bûtinø veiksmø pradþia.Internete yra daug psichologiniø testø, tiek lenkø, tiek anglø kalbomis, kurie padës mums nustatyti pirmàjà diagnozæ ir nustatyti, ar esame aistringi ðizofrenijai. Þinoma, tik automatizuoto asmenybës testo sukurta atmintis yra nedidelë, todël planà neturëtumëte pagrásti galimais naujais jûsø psichikos dalykais. Taèiau jo reikalingas poveikis gali bûti paskata rimtai apsvarstyti specialisto apsilankymà.